Apie gintarą nuo pradžių…

2016.12.12

Gintaras ne retai apibūdinamas Lietuvos auksu – vertybe, kuria gali pasidžiaugti nedaugelis šalių, nes vietų, kuriose jo būtų randama ypač gausiai pasaulyje nėra daug. Ir tai tik viena iš priežasčių dėl kurių gintaras toks unikalus ir vertinamas. Dar daugiau galima kalbėti apie jo gydomąsias ypatybes, sudėtingai subtilias susidarymo aplinkybes ir sąlygas, išgavimą, atspalvius, simboliką.
Gintaras mums, lietuviams, atrodo toks artimas ir pažįstamas, tačiau ar tikrai žinome apie jį viską?..

Etimologija. Gintaras lietuvių mitologijoje siejamas su deive Jūrate. Pasakojama, kad aukščiausiasis dievas Perkūnas supyko ant jos už tai, kad pamilo nekilmingą žvejį Kastyti. Jūratė buvo nubausta ir sugriauti jos rūmai, o sudužusios pilies liekanos yra maži gintaro gabalėliai, kuriais džiaugiamės ir šiandien.

Apie gintarą buvo žinoma ir Antikos laikais. Graikų legenda pasakoja, kad žuvus Helijo (Saulės dievas) sūnui Faetonui sielvartaujančios seserys pavirto tuopomis, o jų ašaros riedėjo gintaro lašeliais.

Klasikinis gintaro pavadinimas – electrum (ἤλεκτρον ēlektron). Todėl nenuostabu, kad Antikoje mokslininkai žavėjosi ir tyrinėjo gintaro savybę įsielektrinti. Ir jau tada gintaras buvo vertinamas brangiai – Plinijus Vyresnysis mini, kad gintaro dirbinys neretai kainavo daugiau nei sveikas vergas. Na, o Tacitas savo kūrinyje „Germania“ rašė, kad prie Baltijos jūros tik aisčiai renka gintarą.

Gintaro formos įvairovė. Gintaras susidaro medžio sakams išsiveržiant į paviršių. Tada ši medžiaga lėtai slenka medžio žievės paviršiumi žemyn, sukietėja, tampa įvairių formų gumulėliais. Dalis sakų esant tinkamoms sąlygoms tiesiog kaupiasi po medžio žieve ar kamiene. Natūraliai susiformuojanti gintaro forma gali būti tarsi varveklio, lietaus lašelio ar kvadrato formos.

Gintaro spalvos atspalviai. Medžio žievės paviršiumi lėtai šliaužiantys sakai susimaišo kitomis išsiveržusiomis to paties medžio sakų gijomis taip sudarydamos įvairią spalinę gintaro spalvų paletę. Turbūt dažniausiai gintarą esame linkę sieti su šviesiai geltona ar tamsesne ruda spalvomis. Tačiau tai anaiptol nevieninteliai atspalviai. Niekaip aplinkos nepaveiktas gintaras gali būti ir visiškai baltos, arba kitaip tariant, permatomos spalvos. Galimi ir raudonos spalvos tonai – šviesesni ar tamsesni; gelsva, oranžinė taip pat dažnai pasitaikančios. Į sakus patekusios priemaišos sukuria net žalios, juodos, mėlynos spalvų tonus.